ginčai dėl vaikų

Su vaikais susijusios sutuoktinių teisės yra lygios. Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, tėvai turi spręsti tarpusavio sutarimu ir kiekvieną iš jų sieja lygiavertė pareiga rūpintis atžalomis, nepriklausomai nuo to, ar savo gyvenimą tėvai kuria drauge, būdami santuokoje, ar gyvendami atskirai. Žinoma, tėvams gyvenant kartu, problemų dėl vaiko gyvenamosios vietos dažniausiai nekyla. Tačiau tėvui ir motinai gyvenant skyriumi, vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su vienu iš jų. Galioja principinė taisyklė, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma tėvų bendru sutarimu, priimant bendrą ir visus tenkinantį sprendimą. Tačiau ne visais atvejais galint tokį susitarimą pasiekti, egzistuoja galimybė kreiptis į teismą siekiant išspręsti ginčą, vaiko gyvenamąją vietą nustatant su vienu iš tėvų.

• santuoka pripažįstama nebegaliojančia
• Santuoka yra nutraukiama
• Teismui priėmus sprendimą dėl sutuoktinių separacijos
• Vaikui gimus nesusituokusiems tėvams bei jiems negyvenant kartu.

Prašymas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų turi būti pateikiamas kartu su prašymu nutraukti santuoką, pripažinti santuoką negaliojančia, siekiant patvirtinti sutuoktinių gyvenimą skyriumi. Tuo atveju, kai vaikas gimė nutraukus santuoką ar nustačius sutuoktinių gyvenimą skyrium, arba motinai nesant susituokusiai, į teismą būtina kreiptis pateikiant atskirą ieškinį.

• Ypatingas dėmesys skiriamas vaiko individualiems interesams
• Teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, rodančias kiekvieno iš tėvų gebėjimą visavertiškai užtikrinti vaiko saugumą, pagalbą suteikiant reikiamą išsimokslinimą, materialiųjų ir moralinių poreikių tinkamą tenkinimą
• Materialios pajamos nėra reikšmingiausias svertas, vertinant vaiko gerovę su vienu iš tėvų
• Svarbu tėvo, siekiančio nuolatinės vaiko globos, asmenybės bruožai, požiūris į auklėjimą ir moralinis pasiruošimas rūpintis vaiku
• Šioje situacijoje būtina išklausyti ir įvertinti paties vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų ir kodėl jis norėtų gyventi. Tokia galimybė vaikui garantuojama jau nuo to momento, kai jis sugeba suformuluoti ir išsakyti savo mintis. Tačiau ši teisė nėra absoliuti: dėl vaiko ne brandos, vieno iš tėvų įtakos ar kitų priežasčių, vaiko išsakoma nuomonė gali neatitikti jo realių interesų, todėl teismas, prieš priimdamas sprendimą byloje vertina ir tai, ar vaiko norai neprieštarauja jo paties interesams

• Iš esmės pasikeičia aplinkybės, dėl kurių vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vienu iš tėvų. Tokiomis aplinkybėmis gali būti vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, sveikatos pablogėjimas, materialios padėties pasikeitimas, netinkamos priežiūros atvejai ir kt.
• Vienas iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė jį auginti kitiems asmenims. Toks perdavimas turi būti nuolatinis ar trukdyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Šiuo atveju antrasis iš tėvų taip pat turi teisę kreiptis į teismą siekiant nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo.

• Europos Komisija sukūrė elektroninius lankstinukus ir vaizdo įrašus apie vaikų globą, jų lankymo teises bei tėvų vykdomą vaikų neteisėtą išvežimą (laikymą) ir lietuvių, ir kitomis Europos Sąjungos kalbomis. Tokiu būdu mišrios poros informuojamos apie Europos Sąjungos taisykles, siūlomą praktinę pagalbą ir skatinamos priimti susitarimus, paisant jų vaikų interesų.

• Tėvai turi vienodą teisę ir pareigą bendrauti ir auklėti savo vaikus, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš jų vaikai gyvena
• Vaikai turi teisę su tėvais bendrauti tiesiogiai ir nuolat, nežiūrint į tai, kur tėvai gyvena, net jei gyvena atskirai
• Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, privalo užtikrinti galimybę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, bei negali tam kliudyti, išskyrus atvejus, kai bendravimas pavojingas vaiko interesams
• Sąlygos, kuriomis vienas iš tėvų, gyvenančių skyriumi nuo vaiko, bendraus ir dalyvaus vaiką auklėjant, gali būti nustatytos tėvo ir motinos bendru sutarimu arba teismo sprendimu
• Rašytinis tėvų sutarimas nėra būtinas, galima susitarti ir žodžiu
• Kliudymas bendrauti su vaiku traktuojamas ne tik kaip vieno iš tėvų, gyvenančio skyriumi, teisės pažeidimas, bet tuo pačiu ir paties vaiko, kurio interesų nepaisoma, teisių pažeidimas. Jei vaiko teisės pažeidžiamos, jas ginti būtina kreipiantis į vaiko gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos skyrių ar prokurorą
• Abu tėvai yra atsakingi už savo vaiko elgesį, todėl kiekvienas iš tėvų turi vienodą teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų institucijų, turinčių ryšį su vaiku, t. y. auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų institucijų. Atsisakymas suteikti tokią informaciją gali būti skundžiamas teismui
• Tėvai turi pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Artimaisiais giminaičiais laikomi: tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai bei seserys. Bendravimas su artimaisiais gali būti ribojamas tik tais atvejais, kuomet jis kenkia vaiko interesams

Dėl tėvų įsipareigojimo sudaryti vaikui sąlygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais (seneliais, broliais bei seserimis (apima ir netikrus brolius ir seseris) galima kreiptis į gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – VTAS). VTAS kontaktus rasite paspaudę nuorodą https://vaikoteises.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/kontaktai-1-1/teritoriniai-skyriai. Tėvams geranoriškai nevykdant priimto VTAS sprendimo, artimieji giminaičiai gali kreiptis į teismą dėl tėvų įpareigojimo sudaryti sąlygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais teismo sprendimu. Galimybė kreiptis į teismą yra ir tais atvejais, kuomet VTAS atsisako įpareigoti tėvus sudaryti vaikui sąlygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais.

• Tvarka dėl bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnametį vaiką paprastai nustatoma sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų arba nutraukiant santuoką. Tačiau tuo atveju, jei tėvų sutarimas nėra pasiekiamas ar susitarimas pažeidžiamas, ginčą dėl bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaiką sprendžia teismas
• Norint išvengti teisminių procesų, galima kreiptis į miesto, rajono vaiko teisių apsaugos skyrių, kurio specialistai gali padėti surasti tenkinantį sprendimą
• Kreiptis į teismą ar vaiko teises ginančią instituciją gali nepilnamečio vaiko tėvas, motina, rūpintojai ar globėjai.
• Siekiant užtikrinant visavertę nepilnamečio asmens raidą, bendravimo su vaiku tvarka nustatoma pirmiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus
• Teismui nustačius bendravimo su vaiku tvarką, o vienam iš tėvų jos nesilaikant (vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiaujant savo teisėmis vaiko interesų atžvilgiu, darant žalingą įtaką vaikams amoraliu elgesiu ir pan.), teismas gali apriboti pareigas netinkamai atliekančio tėvo valdžią
• Bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaiką ribos turi būti maksimalios, t. y. sudaromos kuo platesnės ir palankesnės sąlygos tėvui matytis su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau toks leidimas negali riboti kartu su vaiku gyvenančio tėvo galimybių prisidėti prie vaiko ugdymo
• Tuo atveju, jei tėvai netinkamai įgyvendina vaiko teisę matytis su artimaisiais giminaičiais, laikoma, kad pažeidžia vaiko interesus, todėl jo teisės turi būti ginamos vaiko teisių apsaugos institucijoje ar teisme, kurių spendimu nustatomas įpareigojimas tėvus tokias sąlygas sudaryti
• Kiekvienu atveju, kuomet nagrinėjamas ginčas dėl vaikų, teismas privalo išklausyti vaiką tiesiogiai ar per atstovą, jau nuo to momento, kai šis sugeba išreikšti savo nuomonę